Virusai – kas tai?

Tinklaraštį > Buitiniai prietaisai > Pakalbėkime apie virusus > Virusai – kas tai?

Peršalimas, gripas, vėjaraupiai, COVID-19. Kai kalbama apie gerai žinomas infekcijas ar ligas, dažnai jas sukelia virusas.

Taip yra todėl, kad virusų yra visur, ir jie gali užkrėsti daugelį, pradedant gyvūnais ir baigiant augalais, ir, žinoma, žmonėmis. Tai gausiausi ir įvairiausi mikroorganizmai mūsų planetoje. [1] Bet nors jie plačiai paplitę, apie virusus iš tikrųjų gana daug mes nežinome.

Tad mes parengėme šį patogų vadovą, kad galėtumėte suprasti, kas yra ore aplink jus, sužinoti jame esančių virusų tipus ir kaip juos valdyti savo namuose.

Taigi, kas yra ore?

Orą, kurį įkvepiame, sudaro maždaug 21 % deguonies, 78 % azoto ir 1 % kitų dujų, tokių kaip argonas, anglies dioksidas ir metanas. [2] Bet oras yra ir virusų nešiotojas, kurie kelias minutes, o kartais valandas, gali sklandyti jūsų namų, biuro ir kitų patalpų aplinkoje.

Tai reiškia, kad patalpų vėdinimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti švarų orą patenkantį iš lauko ir, jei įmanoma, iki minimumo sumažinant recirkuliuojamą orą. Tiesą sakant, vadovaujantis geriausiomis rekomendacijomis, kurias pateikia CDC

ir kiti, filtravimas gali būti vienas iš būdų apsaugoti žmones, esančius patalpose.[3]

Daugiau apie tai vėliau. Bet visų pirma...

Jie gali prisitaikyti ir vystytis taip, kad išgyventų. Neapsirikite, virusai yra labai protingi.

1. Bet kas jie?

Paprasčiau tariant, virusas yra mažas parazitas, galintis greitai daugintis ir išplisti į kaimynines ląsteles ir naujus šeimininkus.

Virionai iš esmės susideda iš dviejų komponentų: DNR arba RNR genomo, apsupto apsauginiu baltymų sluoksniu, vadinamo kapsidu.

Dauguma virionų yra tokie maži, kad jų negalima pamatyti su tradiciniais optiniais mikroskopais, todėl atvaizdai paprastai daromi elektroniniais mikroskopais.

Vieni iš mažiausių yra parvovirusai, kurių skersmuo yra apie 20 nm. [4]

Nanometras yra milijoninė milimetro dalis.

Virusai, norėdami užpulti ląsteles, naudoja „Trojos arklio“ metodą, susidedantį iš dviejų toliau aprašytų svarbių veiksmų:

Užmaskuotas patekimas

Virusai naudoja subtilius patekimo į ląsteles metodus, dažnai maskuodamiesi ir naudodami įvairias strategijas, kad apeitų ląstelės apsauginį išorinį sluoksnį.

Priešiška ataka

Patekęs į ląstelę virusas daug kartų pasidaugina – padaro savo genetinės medžiagos, baltymų ir išorinio apvalkalo kopijas. Tada šeimininko ląstelė sprogsta, ir virusu gali būti užkrėstos kitos gretimos ląstelės.

Ar žinojai, kad visatoje yra daugiau nei 10 milijonų kartų daugiau virusų nei žvaigždžių? [5]

Kokių tipų būna virusai?

Virusų būna įvairių formų ir dydžių, tačiau paprasčiausia juos skirstyti pagal genetinę sudėtį.

1. DNR virusai

Pavyzdžiui, DNR virusai sukelia tam tikras lytiniu keliu plintančias ligas ir hepatitą B, tačiau tik trečdalis visų žmogaus virusų šeimų patenka į šią klasifikaciją.

2. RNR virusai

RNR virusai yra įvairesni, tai koronavirusai, gripo, ŽIV, tymų ir kiaulytės virusai. Dauguma virusų šeimų, galinčių užkrėsti žmones, yra RNR tipo. Jie yra kur kas labiau nenuspėjami, nes dėl klaidų replikacijos metu jie turi daug didesnį mutacijų greitį.

Taigi, kas yra koronavirusas?

Šeštame dešimtmetyje koronavirusai buvo identifikuoti kaip žmogaus patogenai ir pavadinti lotynišku žodžiu „Corona“, reiškiančio „karūna“, dėl jiems būdingos išvaizdos, matomos per elektroninį mikroskopą.

Dažniausiai koronavirusai užkrečia gyvūnus, būtent paukščius ir žinduolius, kurie veikia kaip tarpinis parazito rezervuaras, kad parazitas užbaigtų savo gyvenimo ciklą ir galėtų būti perduotas kitiems gyvūnams bei žmonėms. [6]

Yra septyni koronavirusai, sukeliantys ligas žmonėms, ir jie labiausiai paveikia kvėpavimo takus. Simptomai gali svyruoti nuo lengvo peršalimo iki sunkių apatinių kvėpavimo takų infekcijų, kurios gali būti mirtinos.

Keturi iš šių koronavirusų gali sukelti lengvą ar vidutinio sunkumo ligą. Padermės HCoV-OC43, HCoV-HKU1 ir HCoV-229E gali sukelti peršalimą, o jaunesniame ir vyresniame amžiuje - sunkias kvėpavimo takų infekcijas. HCoV-NL63 yra vaikų pseudokrupo ir bronchiolito priežastis.

Per pastaruosius 20 metų, o neseniai – 2019 m., atsirado dar trys koronaviruso padermės, sukėlusios sunkesnes ir net mirtinas ligas;

• SARS-CoV, atsakingas už sunkų ūminį kvėpavimo takų sindromą (SARS) 2002

• MERS-CoV Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (MERS) 2012 m.

• SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis ligą COVID-19, nustatytas 2019 m. pabaigoje

Nuorodos

[1] https://knowablemagazine.org/article/living-world/2018/why-viruses-deserve-better-reputation

[2] http://microbemagic.ucc.ie/explore_body/air_composition.html

[3] www.cdc.gov/coronavirus/2019-ncov/prevent-getting-sick/disinfecting-your-home.html

[4] Pasaulio sveikatos organizacija. Infekcijų ir epidemijų prevencija bei į pandemijas linkusių ūminių kvėpavimo takų infekcijų kontrolė sveikatos priežiūros srityje. Pasaulio sveikatos organizacija, 2014 m.

[5] https://www.nationalgeographic.com/science/phenomena/2013/02/20/an-infinity-of-viruses/

[6] https://www.ecdc.europa.eu/en/covid-19/latest-evidence/coronaviruses